Warning: Creating default object from empty value in /home/aboutlit/domains/kaunouostas.lt/public_html/wp-content/themes/continuum/functions/admin-hooks.php on line 160

Uncategorized

Laivo pirkimas (1 dalys)


Warning: Missing argument 2 for wpdb::prepare(), called in /home/aboutlit/domains/kaunouostas.lt/public_html/wp-content/plugins/sharebar/sharebar.php on line 112 and defined in /home/aboutlit/domains/kaunouostas.lt/public_html/wp-includes/wp-db.php on line 1199

Beskaitant internetinius forumus susijusius su laivyba, dažnai sutinki vieną ir tą patį klausimą: Noriu nupirkti laivą, nuo ko pradėt. Mano atsakymas būtų – meskite šią kvailą mintį iš galvos, nupirkite žmonai naujus kailinius arba dar vieną mašiną…irgi žmonai J, bus bent jau apčiuopiamas rezultatas. Bet visgi jeigu jūs esate užsispyręs ….vyras….ir darysite taip, kaip Jums norisi, pasistengsiu paaiškinti, kas Jūsų laukia. Pirma – Jūs turite apsispręsti, kokiam tikslui Jūs perkate laivą. Jeigu pagrindinė priežastis – noras nušluostys nosį kaimynui, turinčiam laivą, tai Jums tereikės pasirinkti tokį pat arba naujesnį, atitaikyti spalvą pagal Jūsų žmonos akių arba jos rankinuko spalvą, priderinti vidaus apdailos medžiagas prie mylimo Jorkšyro paltelio ir pasistatyti visą šį groži savo kieme. BASTA. Investicija atsipirks pačią pirmą naktį: šuo nemiegos, kaimynai seilę varvins, vaikai klyks iš džiaugsmo, Jorkšyras turės naujus namus, žmona ryte pagamins nuostabius pusryčius. Tik nepamirškite, kad nuo sekančios savaitės teks šluostyti dulkes, o po savaitės jau kažkur patraukti, nes žmona į kiemą neįvažiuoja.

Na, o jeigu visgi Jūs rimtai norite plaukioti, atminkite – universalūs laivai neegzistuoja. Čia Jums ne automobilis. Visi laivai turi gan siaurą specializaciją pagal paskirtį ir plaukiojimo rajoną. Paskirtis – žvejyba, dieniniai pasiplaukiojimai su šeima ir draugais, trumpų atstumų turizmas ir ilgos kelionės. Regionai – klimato zona, atstumai tarp kolonėlių ir bent koks minimalus servisas ir svarbu nepamiršti, kokie krantai vyrauja jūsų regione. Į tai teks atsižvelgti perkant laivą, ir neturint patirties visa tai įvertint gan sudėtinga. Rezultatą numatyti gan lengva, ir jis kalbą pats už save. Pasidomėkite, kiek Lietuvoje registruota laivų ir kiek iš jų plaukioja, jau nekalbant apie tai, kad aibė yra netgi neregistruotų. Taip pat visada atsižvelkite į eksploatacijos išlaidas. Iš savos patirties galiu pasakyti, kad plaukiant bent du kartus per mėnesį  net ir į trumputes išvykas, per dešimt metų Jūsų išlaidos viršys Jūsų pirkinio kainą, ir tai tik esant šešių mėnesių per metus navigacijai. Ir neapgalvotas brangaus laivo pirkimas Jums atsieis beprotiškai didelėm eksploatacijos išlaidom. Vis dar neapsigalvojot? J … na, judam toliau.

Dažnas nudienų vairuotojas apie automobilį žino tik tiek, kad sugeba įsipilti kuro, visa kitą už juos padaro servisas, o blogiausių atveju – atvažiuos ratukai. Su laivu gi atvirkščiai – kurą patys atsivežate, vandenį irgi, užkandą ir t.t. irgi PATYS. Na ir ratukai neatplauks, jokio serviso ant vandens tikėtis taip pat neverta. Todėl variklį, irklus ir inkarą teks išstudijuot nuodugniai, kaip, beje, ir aibę kitų dalykų. Jeigu buvote prastas mokinys mokykloje, teks kartoti Fizikos, Chemijos ir Astronomijos kursus, nuo to gali priklausyti žmonių, esančių JŪSŲ laive gyvybė ir sveikata (NES JŪS, KAIP KAPITONAS, ESATE UŽ VISKĄ ATSAKINGAS). Beje, ar žinote, kad kompasas rodo ne į šiaurės ašigalį?

Na o dabar rimtai. Jeigu priėmėt sprendimą pirkti katerį arba valtį, tikriausiai jau bendravote su šios pramogos atstovais. Susitarkite su jais – Jūs organizuojate ir apmokate savaitgalio išvyką. Viską darote patys. Nuleidžiat ir iškeliat valtį iš vandens, netgi pats vairuojate priekabą, o savininkas tiesiog sėdi šalia ir stebi Jūsų veiksmus, kad saugiai grįžtumėt namo. Garantuoju, po pirmos kelionės, žinosite, ko Jūs nenorite. O jeigu išbandysite kelis skirtingų tipų laivus, jau maždaug žinosite ko Jums reikia ir kas Jūsų laukia. Pastebiu – VISKĄ DAROTE PATS, savininkas tik stebi ir tyli, tiksliau yra gerbiamas svečias, Jūs jį plukdote, gaminate jam pietus iš kelių patiekalų ( Žuvienė, šašlykas, kompotas su laipsniais). Kad netektų po kelių metų prisiimti kaltės dėl po kompoto oratoriškai išsakytos skatinamosios kalbos.

Apie pačius laivus. Egzistuoja keturios pagrindinės klasės – atsižvelgiant į gamybos technologiją, ilgaamžiškumą ir patikimumą.

Pirmi – paprasčiausiai eksploatuojami yra pripučiami laivai. Variantų yra aibė, nuo paprasčiausio, vienam žvejui skirto laivelio iki brangiausių reprezentacinių laivų, siekiančių keliolika metrų. Paprasta eksploatacija, bet patikimumo ir ilgaamžiškumo atžvilgiu tai yra pati prasčiausia prekė. Nors gali atrodyti kaip MAYBACH Kauno Aleksoto turgavietėje… o gal ten ROLSS-ROYCE… nebepamenu. Prižiūrint tarnaus iki penkiolikos metų, o gulint garaže be pelių tarnaus ilgiau, ypač jeigu buteliukas kur paslėptas.

Antras variantas – stiklo pluošto laivai, čia pasirinkimo begalė. Bet prieš perkant svarbu atsižvelgti į laivo svorį. Juk bet kurį laivą reikia nuleidinėti ir kelti iš vandens, o įsigijus laivą sveriantį virš pusės tonos, tai sukels aibę rūpesčių. Reikės dviašės priekabos, džipo sveriančio virš pusantros tonos. Deja, mūsų regione ĮRENGTŲ slipų praktiškai nėra, o tas nedaugelis, suprojektuoti žmonių, kurie vandenį matė tik per televizorių, kalbant apie naujausius. Taigi jeigu tektų nuleidinėti laivą neįrengtame krante, reikia suktis greitai. KET draudžia privažiuot prie upės. Tęsiant kalbą apie plastiką, taip pat svarbu atsižvelgti į laivo grimzlę. Jeigu grimzlė viršija 80 cm, tai priartėti prie neįrengto kranto bus keblu. O ir esant aukštam bortui, reikia turėt kopėtėles.  Ar susimastėte, kodėl automobilių masiškai negamina iš stiklo pluošto? Beje, automobilių gamintojai šiai dienai suteikia iki penkiolikos metų garantiją kėbului. Pasidomėkite laivų pardavėjų, kokia suteikiama garantija korpusui, ir kokiame klimate rekomenduojama naudoti šiuos laivus bei kokiomis sąlygomis juos saugoti. Plastikinių katerių, kurių amžius virš 25 metų nesu sutikęs, o ir techninės apžiūros toks nepraeitų. Ar pamenate, kiek kainuoja saulės kremas, o dabar padauginkite iš savo laivo denio kvadratūros ir gausite priežiūros kainą Jūsų kateriui. Visa ta chemija plastiko priežiūrai kainuoja daug. O norint kad blizgėtų teks ir poliruot. Na, o jeigu užplauksite ant kokio aštraus akmens… na… Bet jie atrodo įspūdingai, ir pasiūlos gama pranoksta bet kokias svajones, taigi spręsti Jums.

Aliumininiai laivai – atkreipiame dėmesį,  kad yra dvi kategorijos : kniedyti ir virinti. Virinti Europoje nepritapo – pernelyg aukšti darbo jėgos ir virinimo kokybės reikalavimai, be to ir svoris lyginant su kniedintais yra žymiai didesnis. Šioje rinkoje išimtimi yra Rusija ir Suomija, kuriose šie laivai pakankamai paplitę. Kniedytos konstrukcijos irgi pakankamai sudėtingos ir reikalauja daug rankų darbo, bet kadangi gamyba naudoja aviacines technologijas, tai įrankiai, metalas ir specialistai yra prieinami. Beje geras šios technologijos pavyzdys – legendinė Raketa, kuri su mūsų valdininkų ir „verslininkų“ pagalba buvo sėkmingai numarinta. Čia rasite šiek tiek informacijos apie Lietuvoje eksploatuotas Raketas. Šiuo metu aliumininiai virinti laivai tampa vis populiaresni, nes geresnio laivo tinkančio plaukiojimui upėmis su nežinomais krantais ir įvertinant didelę riziką užplaukti ant akmens, rinkoje tikriausiai nerasite. Iš esmės jiems nėra konkurentų šioje nišoje. O kas liečia priežiūrą, tai rankas prieš valgį tikriausiai plaunate. Konstrukcijos pavyzdžius rasite šiame ir šiame puslapiuose. Na o kniedytos aliuminio konstrukcijos yra retas reiškinys, dėl nepamatuojamo rankų darbo poreikio. Tačiau šių laivų svoris nepalyginamai mažesnis už virintų, o korpuso tvirtumas aukštesnis. Bet dėl naudojamo aviacinio aliuminio, tenka naudoti aukštos kokybės apsaugos priemones nuo sūraus vandens (dažus). Mano galva, seklioms upėms su nežinomais ir neįrengtais krantais, ilgom kelionėm, geresnio negu aliumininis laivas varianto nėra. Bet gal aš ir klystu, tai mano asmeninė nuomonė.

Kas liečia medinius laivus – viskas priklauso nuo užsakovų. Galima pastatyti laivą vienoms lenktynėms kaip dažnai daroma su stiklo pluošto jachtomis (pvz. Volvo Ocean Race), o galima ir baržą, kurią prižiūrint tarnaus iki 100 metų. Tačiau medinis kateris atlaiko iki 8 metų, sverią panašiai kaip ir stiklo pluošto, o greitis paprastai neviršija 60 km/val.


Fatal error: Uncaught Exception: 190: Invalid OAuth access token signature. (190) thrown in /home/aboutlit/domains/kaunouostas.lt/public_html/wp-content/plugins/seo-facebook-comments/facebook/base_facebook.php on line 1044